1990 m. Irakas okupuoja Kuveitą. Tada Kuveitui į pagalbą ateina Jungtinės Tautos. Kadangi Jungtinės Tautos stipresnės, Irako pajėgoms belieka atsitraukti. Besitraukdamos Irako pajėgos padega Kuveite esančius naftos telkinius ir taip prasideda viena didžiausių visų laikų ekologinių katastrofų. Tokia filmo „Lessons of Darkness“ priešistorė, apie kurią filme net neužsimenama.
Filme siekiama ne išdėstyti faktus, o parodyti Persijos įlankos karo pasekmes: išsiliejusius naftos šaltinius, nesustabdomus gaisrus, į dangų kylančius degančios naftos dūmų stulpus. Labai keista, bet panikos ir nerimo filme nėra. Filmas ganėtinai ramus, net savotiškai kerintis ir žavintis.
Dar trumpai pakalbinamos dvi Kuveito gyventojos. Viena iš jų šnekėti nebegali, tik kažką vapena. Kita turi nešnekantį, nuo išgyvenimų nebyliu tapusį sūnų. Daugiau filmo režisierius į žmonių gyvenimus nesikiša. Režisieriaus pozicija aiški: šnekėti nėra ką, tepasako viską vaizdai.
O vaizdai keliantys nuostabą. Sunku patikėti, kad tai vyko Žemėje. Atrodo, kad žiūri fantastinį filmą ir kitos planetos apokalipsės atomazgą. Tai pribloškia ir paveikia.
